- AJ Produktai
- Straipsniai
- Darbo aplinka
- Stresas darbo vietoje ir biuro dizainas: ką tyrimai atskleidžia apie produktyvumą
Stresas darbo vietoje ir biuro dizainas: ką tyrimai atskleidžia apie produktyvumą
Kabinetinis biuras, atviro tipo erdvė ar veikla pagrįsta darbo aplinka? Biuro dizainas daro didelę įtaką tam, kaip darbuotojai jaučiasi ir kaip efektyviai dirba. Darbo ir organizacinės psichologijos mokslų daktaras Aram Seddigh tyrė, kaip skirtingi biurų išplanavimai veikia stresą ir darbo rezultatus. Jo išvados aiškios: netinkamai suprojektuotas biuras organizacijoms gali kainuoti gerokai daugiau, nei jos įsivaizduoja.
Apie produktyvumą dažniausiai kalbama lyderystės ir organizacinės kultūros kontekste. Tuo tarpu tokie veiksniai kaip sienos, atstumai, erdvės dydis ar interjero sprendimai lieka nuošalyje, nors būtent jie kasdien formuoja mūsų darbo įpročius.
Aram Seddigh yra darbo ir organizacinės psichologijos daktaras, licencijuotas psichologas. Šiuo metu jis vadovauja „WeOffice“ ir konsultuoja organizacijas darbo aplinkos klausimais.
– Netinkamai suprojektuota darbo aplinka riboja organizacijos galimybes pasiekti tikslus, net jei lyderystė ir kultūra yra stiprios, – pabrėžia jis.
Kaip biuro aplinka veikia kasdienį mūsų darbą
Savo 2015 m. daktaro disertacijoje Aram Seddigh analizavo, kaip skirtingi biurų tipai ir darbo organizavimo būdai veikia darbuotojų savijautą bei produktyvumą. Tyrime dalyvavo daugiau nei tūkstantis žmonių, dirbančių įvairiose aplinkose – nuo individualių kabinetų iki didelių atviro tipo ir lanksčių biurų. Rezultatai atskleidė aiškius dėsningumus, ypač kalbant apie dėmesio blaškymą ir kognityvinį stresą.
– Kuo didesnė atviro tipo erdvė, tuo labiau darbuotojai yra blaškomi ir tuo prastesni jų darbo rezultatai. Viename eksperimente dalyviai savo įprastoje darbo aplinkoje atliko didelio susikaupimo reikalaujantį darbinės atminties testą. Tendencija išliko ta pati: kuo didesnė erdvė, tuo sunkiau pasiekti aukštus rezultatus.
– Palyginus su dirbančiais atskiruose kabinetuose paaiškėjo, kad ir jų rezultatai įprastomis sąlygomis nėra geresni. Tikėtina, kad taip nutinka dėl „atvirų durų“ politikos ir dažnų kolegų užsukimų pasikalbėti, kurie trikdo darbą. Tai rodo, kad turime sąmoningai kurti sąlygas susikaupimui net ir dirbdami kabinetuose.
Kai biuro aplinka ir dizainas yra kruopščiai apgalvoti (nesvarbu, ar tai būtų atskiri darbo kabinetai, atviro tipo erdvė ar hibridinis sprendimas), jie sukuria tinkamas sąlygas tiek susikaupimui, tiek gerai savijautai kasdieniame darbe. Pavyzdžiui, kabinose didelės užuolaidos gali suteikti privatumą ir kartu subtiliai signalizuoti, ar žmogus yra pasiekiamas, ar pageidauja netrukdomo darbo laiko.
Atviro tipo biure, kuriame įrengtos įvairios darbo zonos, pertvaros yra paprastas ir veiksmingas būdas sumažinti triukšmą bei aiškiai atskirti erdves. Tai leidžia vienu metu sklandžiai vykdyti tiek bendradarbiavimu grįstą, tiek individualų darbą, sumažinant dėmesio blaškymą.
Pagrindiniai gero biuro principai
Kai organizacijos imasi biuro pertvarkymo, pasak Aram Seddigh, jos dažnai pradeda ne nuo esmės.
– Dažnai organizacijos linkusios per greitai pereiti prie sprendimų, remiantis esama situacija: dabartiniu išplanavimu, turimu plotu ir darbuotojų skaičiumi. Sprendimai priimami pagal tai, kas jau yra, o ne pagal tai, ko iš tikrųjų reikia.
Vietoje to A.Seddigh siūlo atsakyti į keturis esminius klausimus, lemiančius, ar biuras veiks efektyviai: ar erdvė yra tinkamo dydžio, ar joje pakanka skirtingų darbo zonų, ar išplanavimas palaiko norimus bendradarbiavimo būdus ir ar darbuotojai iš tiesų gali naudotis erdve taip, kaip numatyta?
– Jei erdvės per mažai, biuras tampa ankštas ir varginantis, todėl žmonės ima jo vengti. Jei jos per daug, patalpos atrodo tuščios, neišnaudotos, o tai reiškia ir didesnes išlaidas.
Tačiau vien tinkamas plotas dar negarantuoja gero rezultato. Kur kas svarbiau kaip ta erdvė yra naudojama. Vienoms užduotims reikia tylos ir susikaupimo, kitoms – diskusijų ir bendrų sprendimų paieškų. Jei darbo aplinka neleidžia lengvai pereiti tarp šių režimų, atsiranda trintis ir mažėja efektyvumas
– Turime žengti žingsnį atgal ir sukurti apgalvotą darbo aplinkos strategiją, kuri atsižvelgtų tiek į darbuotojų poreikius, tiek į organizacijos tikslus.
Tokia strategija apima ne tik fizinę erdvę, bet ir žmonių tarpusavio ryšius bei darbo organizavimą. Kam būtinas glaudus bendradarbiavimas? Kam reikalinga rami erdvė susikaupimui? Biuras turi veikti išvien su skaitmeniniais įrankiais ir bendru organizacijos darbo modeliu. Tik tuomet jis tampa iš tikrųjų efektyvus.
Ar patys laikomės to, ką apie ką kalbame? AJ Produktai pagrindiniame biure Halmstade darbo erdvė sukurta taip, kad palaikytų įvairius darbo būdus – čia įrengti privatūs kabinetai, bendros darbo vietos ir neformalios poilsio zonos.
Nuo privačių susikaupimo kambarių iki susitikimų erdvių. Darbuotojai gali rinktis tinkamiausią aplinką tiek susikaupimui, tiek bendram darbui ir bendradarbiavimui.
405.-€
Be PVM
Pusiausvyra tarp bendradarbiavimo ir susikaupimo
Atviresnėse ir lankstesnėse darbo aplinkose išryškėja dar vienas esminis aspektas – galimybė atsitraukti ir susikaupti.
– Kad bendradarbiavimas veiktų efektyviai, būtina užtikrinti ir privatumo poreikį. Priešingu atveju darbuotojai ima vengti darbo vietos ir būti mažiau linkę įsitraukti į bendrą veiklą.
Praktikoje tai reiškia galimybę greitai persijungti tarp skirtingų užduočių tipų.
– Pagalvokime apie vadinamąją 30 sekundžių taisyklę: atsistoti, nueiti į kitą darbo vietą ir pradėti darbą turėtų užtrukti ne ilgiau nei pusę minutės. Jei ta vieta yra toliau, motyvacija judėti mažėja. Tokiu atveju darosi sudėtingiau formuoti norimą elgesį. Būtent čia kasdienėje veikloje atsiskleidžia tikrasis biuro funkcionalumas.
Turėtų būti greita ir paprasta persikelti į kitą darbo vietą. Darbo pozicijos keitimas taip pat yra paprastas ir veiksmingas būdas pagerinti kraujotaką ir padidinti energijos lygį.
Remiantis „Castellum“ ataskaita „Future Work 2024“, net 81 proc. žmonių teigia, kad biuro aplinka yra svarbus veiksnys renkantis naują darbą. Gerai suplanuotos darbo erdvės reikšmės nereikėtų nuvertinti, ypač kai kalbama apie sąlygų, palankių susikaupimui, užtikrinimą.
Tokią situaciją daugelis atpažįsta: „Rytoj reikia didesnio susikaupimo – dirbsiu iš namų.“
– Tai signalas, kad darbo aplinka neatliepia visų poreikių. Problema ypač ryški tiems darbuotojams, kurie namuose neturi tinkamų sąlygų susikaupimui.
Efektyvus biuras turi vienodai gerai palaikyti tiek bendradarbiavimą, tiek gilų, nepertraukiamą susitelkimą. Priešingu atveju, esant poreikiui susikaupti, darbuotojai ieškos alternatyvų kitur.
Aram Seddigh teigimu, pagrindiniai principai yra paprasti: „Tinkamai įvertinti erdvės poreikį, sukurti skirtingas darbo aplinkas pagal organizacijos veiklos pobūdį ir nuosekliai gerinti jų panaudojimo patogumą. Tai sukuria sąlygas tiek aukštiems rezultatams, tiek kokybiškam poilsiui.“
