Tyrėjų nykščio taisyklė: Kada Jūs turite dirbti biure ir kada iš namų
Tyrėjas Leif Denti akcentuoja balanso svarbą:
– Darbas iš namų ir darbas iš biuro po 2,5 darbo dienos per darbo savaitę – turi labai pozityvų efektą. Tokiu būdu tarpusavyje deriname maksimalios koncentracijos reikalaujančią veiklą ir aktyvią socializaciją.
Pernai, žurnale Nature išspausdintame tyrime kosntatuojama, kad nuotolinis darbas slopina darbuotojų gebėjimą kurti ir diegti naujoves. Galima tiesioginė masinio nuotolinio darbo pasėkmė – stagnuojančios darbo vietos ir kompanijos. Visgi, tuo pačiu metu, konstatuojama, kad didžioji dauguma darbuotojų nori turėti galimybę dirbti iš namų.
Taigi, kokį sprendimą turėtų rinktis įmonės siekdamos privilioti darbuotojus atgal į biurus? Samdyti geros nuotaikos vadovą, kuris pripildys biuro šaldytuvus energetiniais gėrimais bei organizuos nuotaiką gerinančius protmūšius? O galbūt mums vertėtų dar labiau tobulinti hibridinį darbo modelį ir leisti darbuotojams netrukdomai tarpusavyje derinti darbo biure ir darbo iš namų pasaulius?
– Jei Jūs tiksliai žinote, ką turite padaryti – galite dirbti iš namų ir rengti reguliarius susitikimus. Darbas iš namų tinka tais atvejais, kai atliekamos darbo užduotys reikalauja maksimalios dėmesio koncentracijos, tylos bei ramybės. Tačiau, jei Jums reikia atlikti kompleksines užduotis, kuriose svarbi diskusija ir papildoma nuomonė – tai verta atlikti biure.
Susitikimai kūrybiškumui įžiebti
Neidami į darbą mes neapsilankome psichologų taip vadinamoje ‘trečioje vietoje’ – vietoje, kurioje žmonės susirenka nebūdami namuose (pirma vieta) ir nebūdami darbe (antra vieta), - paaiškina Leif Denti.
– Akivaizdu, kad netrukdomai dirbti namuose yra lengviau, tačiau yra ir neigiama šio darbo būdo pusė – žmogui su laiku pradeda trūkti atsitiktinių pokalbių su kolegomis, šalia kavos aparato ir pan. Būtent ten mes drąsiai klausiame keistų, o kartais ir kvailų klausimų, kurių niekada nedrįstume užduoti susirinkime. Bendraujant tik skaitmeniniu būdu – tokios smulkmenos labai greitai išnyksta. Gyvas bendravimas ir gyvi susitikimai yra labai svarbūs kūrybiškumui ir mėgavimuisi darbu, - pabrėžia tyrėjas.
– Žinoma, Jūs, kartu su kolegomis, galite susikurti ‘virtualų kavos kambarį’, bet tai reikalauja papildomų pastangų ir neatsveria gyvo bendravimo naudos. Ši variantas nėra itin populiarus ir, kaip parodė tyrimas, darbuotojai verčiau renkasi dirbti vienumoje, nei bendrauti virtualiame kavos kambaryje.
Koks skirtumas tarp video skambučio ir gyvo susitikimo?
– Skirtumas – labai didelis. Kuo toliau nutolstame nuo tikro, gyvo susitikimo – tuo skurdesniu tampa bendravimas. Skaitmeninių susitikimu metu yra labai sunku, o dažnai ir neįmanoma, stebėti kūno kalbą ir suprasti signalus, ženklus. Be to, su laiku ženkliai krenta tokių susitikimų nauda bei produktyvumas, dalyviai užduoda vis mažiau klausimų.
Vienu metu kalbėti gali tik vienas susitikimo dalyvis, taip iki minumumo sumažinamas ‘natūralaus pokalbio pralaidumas’, - teigia Leif ir priduria:
– O svarbiausia yra tai, kad skaitmeniniam susitikimui pasibaigus, mes tiesiog uždarome aplikacijos langą, o po susirinkimų biure, dažnu atveju, mes pasidarome kavos ir aptariame tik ką įvykusį susitikimą su kolegomis . Noriu pabrėžti, kad būtent tokiais momentais, o ne formalaus susitikimo metu, gimsta svarbiausios idėjos, tokios, kurios niekada nesusiformuotų susirinkimo metu.
Kitas nuotolinio darbo sukeliamas ir dažniausiai minimas iššūkis yra problematiški stiprios kompanijos kultūros ir bendruomenės kūrimo procesai.
– Žymiai sunkiau sukonstruoti santykius su kolegomis, jei nėra galimybės matytis ir bendrauti gyvai – reguliariai. Žinoma, santykius galima vystyti ir ‘online’, tačiau toks bendravimas niekada nebus tiek efektyvus, kiek gyvas pokalbis.
Pasak tyrimų rezultatų, jaunieji darbuotojai dažniau nori dirbti biure, nei vyresnieji jų kolegos ir taip yra dėl vienos paprastos priežasties – jaumimui reikia perimti patirtį, o tai padaryti nepalyginamai lengviau bendraujant gyvai.
Optimalus balansas 50/50
Iki šiol nėra sukurtos vieningos ir visiems tinkančios formulės, kuri tiksliai nurodytų, kokiu santykiu turėtų būti vykdomas hibridinis darbas, visgi, iki šiol vykę tyrimai aiškiai identinfikuoja, kad geriausias darbo iš namų ir darbo biure santykis per savaitę yra 50/50, t.y. 2.5 darbo dienos (kalbant apie 5 dienų darbo savaitę). Šis santykis mums leis išlaikyti asmeninio gyvenimo kontrolę ir optimaliai balansuoti tarp darbo bei laisvalaikio.
– Tačiau, jei šis 2,5 santykis yra pažeidžiamas, negatyvus aspektai gali labai greitai nusverti pozityvius: tampa žymiai sunkiau atsekti tai, kas vyksta darbe ir - kas svarbiausia vienu ar kitu momentu. Praradus optimalaus balanso pojūtį, darbas pradės atrodyti mažiau vertas Jūsų laiko, o Jūs pradėsite jaustis izoliuotu.
Pasak Leif Denti – dabartinis darbuotojo ir darbdavio gyvenimas gali būti charakterizuojamas ir apibendrinamas, kaip ‘optimaliausio darbo būdo paieška’.
– Pasikeitimas ir inovacija – laikui nepavaldūs subjektai. Visigi, tai tuo pat metu ir sudėtingi subjektai. Laikui bėgant mes rasime sprendimą, esu tuo tikras.
Kaip Jums atrodo – kaip galėtų atrodyti sprendimas?
– Penkių, o gal ir dešimties matų laikotarpyje, mes ištobulinsime skirtingas darbo formas, kurios tiks skirtingos įmonėms ir jų darbuotojams. Akivaizdu, kad darbas iš namų labiau tinka, pavyzdžiui, programinės įrangos kūrimo įmonei ir žymiai mažiau tinka klientų aptarnavimo verslui. Visgi, svarbiausia yra tai, kad mes suprasime daugiau apie tai, kaip tiksliai nuotolinis darbas paveikia mūsų produktyvumą ir mus pačius. Supratus tai, mums bus žymiai lengviau sudaryti optimalų rezultatą pasiekti leisiantį planą.