Jautrumas garsui darbo aplinkoje: kas tai yra ir kaip su tuo susidoroti
Triukšmo lygis darbo aplinkoje gali turėti didelės įtakos tiek savijautai, tiek produktyvumui. Jautrumas garsui reiškia, kad žmonės kasdienius garsus suvokia kaip nemalonius ar varginančius. Tiems, kurie tai patiria, garso jautrumas gali tapti streso šaltiniu. Tačiau yra būdų, kaip pagerinti garso aplinką darbe. Nesvarbu, ar turite nedidelį jautrumą, ar kenčiate nuo spengimo ausyse (tinito) ar misofonijos – čia pateikiama informacija apie tai, kas yra jautrumas garsui ir kaip pagerinti garso aplinką darbe.
Kas yra jautrumas garsui?
Dauguma žmonių kartais patiria jautrumą garsui ar tam tikri garsai jiems atrodo erzinantys, tačiau kitiems jautrumas būna nuolatinis. Jautrumas garsui reiškia, kad tam tikri garsai suvokiami kaip intensyvesni ar labiau įkyrūs nei įprastai. Įprasti biuro garsai, tokie kaip skambučiai, įrenginių garsai ar pokalbiai fone, gali trikdyti ir trukdyti susikaupti darbui. Jautrumo priežastys gali būti įvairios – nuo medicininių veiksnių iki padidėjusio jautrumo sensorinei informacijai.
Dažni garso jautrumo simptomai:
- Galvos skausmas
- Stresas
- Nuovargis
- Dirglumas
- Sunkumas susikaupti
- Prastas miegas
Skirtingi jautrumo tipai
Garso jautrumas gali pasireikšti įvairiai – nuo sunkumų susikaupti triukšmingoje aplinkoje iki rimtų išsivysčiusių medicininių būklių, darančių įtaką visam gyvenimui. Šiame straipsnyje nagrinėsime skirtingas garso jautrumo rūšis, su tuo susijusias sveikatos būkles ir simptomus, galinčius paveikti klausą.
Hiperakuzija
Esant stipriam garso jautrumui net kasdieniai garsai gali būti sunkiai pakeliami. Tokia būklė vadinama hiperakuzija. Dažniausiai ją sukelia ilgalaikis ar staigus garsus triukšmas. Taip pat ji gali atsirasti dėl ligų ar ausų traumų ir neretai pasireiškia kartu su tinitu. Hiperakuzija – tai medicininė diagnozė, galinti paveikti žmogaus gyvenimo kokybę tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime.
Tinitas
Tinitas – tai ausyse girdimi garsai, tokie kaip zvimbimas, ūžimas ar švilpimas, kai nėra išorinio garso šaltinio. Tai ne liga, o simptomas, kuris gali skirtis pagal garsų pobūdį ir intensyvumą. Jį gali sukelti stiprūs garsai, klausos praradimas, ausų infekcijos ar kitos medicininės priežastys.
Misofonija
Misofonija – tai neurologinė būklė, kai tam tikri garsai, dažniausiai susiję su žmogaus veikla (pvz., kramtymas, čepsėjimas, kvėpavimas), sukelia stiprias neigiamas emocijas, tokias kaip pyktis, dirglumas ar nepatogumo jausmas. Misofonijos priežastys nėra visiškai aiškios ir gali skirtis tarp žmonių. Skirtingai nei hiperakuzijos atveju, kai garsai suvokiami kaip skausmingi, misofonija paveikia emocinę būseną.
Klausos praradimas
Klausos praradimas – tai sumažėjęs gebėjimas girdėti garsus. Jis gali būti nuo lengvo iki visiško praradimo ir paveikti vieną arba abi ausis. Priežastys gali būti įvairios: senėjimas, stiprūs garsai, infekcijos, genetiniai veiksniai ar ausų traumos. Klausos praradimas gali apsunkinti bendravimą ir būti labai varginantis. Daugelis klausos sutrikimų turinčių žmonių naudoja pagalbines priemones, tokias kaip klausos aparatai, kochleariniai implantai ar garso stiprintuvai. Žmogus gali išlikti jautrus garsui net ir esant klausos praradimui – kartais net dar jautresnis.
Garso jautrumas sergant neurovystymosi sutrikimais
Asmenys, turintys neurovystymosi sutrikimų diagnozes, dažnai būna itin jautrūs garsui. Jei jau esama dėmesio sutrikimų, triukšminga aplinka dar labiau apsunkina susikaupimą ir mažina darbo našumą. Sergant autizmu, padidėjęs jautrumas jutiminiams dirgikliams yra dažnas reiškinys – garsai gali sukelti tiek psichologinį, tiek fizinį diskomfortą. 2015 m. žurnale JAMA Psychiatry paskelbtas tyrimas parodė, kad žmonės, turintys autizmo spektro sutrikimų, nepripranta prie jutiminio jautrumo – smegenų aktyvumas ir diskomfortas išlieka intensyvūs ilgą laiką.
Jei patiriate klausos sutrikimų ar diskomfortą, kuris veikia jūsų gyvenimo kokybę, visada reikėtų kreiptis į specialistus dėl tinkamos diagnozės ir gydymo.
Ką galite padaryti?
Yra keletas būdų, padedančių valdyti garso jautrumą darbo vietoje.
- Naudokite ausines. Triukšmą slopinančios ausinės gali padėti sumažinti trukdančius garsus. Šiandien siūloma daugybė ausinių tipų – nuo šiek tiek garsą slopinančių iki visiškai triukšmą panaikinančių.
- Susikurkite ramią darbo vietą. Jei įmanoma, dirbkite tylesniame kambaryje. Daugelyje biurų yra mažesni susitikimų ar koncentracijai skirti kambariai. Svarbu turėti laiko dienos metu pabūti ramioje ir netrikdomoje aplinkoje.
- Streso valdymas. Reguliarios pertraukos ir atsipalaidavimo pratimai padeda mažinti streso lygį, kuris padidėja, kai garsiniai dirgikliai tampa per stiprūs. Trumpas pasivaikščiojimas, ypač gryname ore, gali reikšmingai pagerinti savijautą.
Ką turi daryti darbdavys?
Darbdaviai turi tam tikras pareigas, susijusias su garso aplinka:
- Darbo saugos ir sveikatos įstatymai. Darbdavys atsakingas už tai, kad būtų užtikrinta saugi ir sveika darbo aplinka, įskaitant apsaugą nuo per didelio triukšmo poveikio.
- Triukšmo ribos. Įmonės privalo laikytis nustatytų triukšmo lygio ribų ir užtikrinti, kad garsų lygis neviršytų saugių decibelų normų.
- Rizikos vertinimas ir priemonės. Jei darbo aplinkoje yra triukšmo, darbdavys turi atlikti rizikos vertinimą ir imtis priemonių pavojams sumažinti.
- Informavimas ir mokymai. Jei triukšmo lygis viršija 80 dB(A), darbdavys privalo informuoti darbuotojus apie rizikas ir organizuoti atitinkamus mokymus.
Pagerinkite garso aplinką darbo vietoje
Yra daugybė sprendimų, kurie gali reikšmingai pagerinti garso aplinką darbe. Tai naudinga ne tik jautriems garsui kolegoms, bet ir visam kolektyvui. Štai keletas produktų pasiūlymų:
Stalų ir grindų pertvaros
Pertvaros padeda sukurti individualias, akustiškai ramesnes darbo erdves ir sumažina dėmesį blaškančius vizualinius trikdžius, ypač judriose patalpose. Siūlome platų stalų pertvarų asortimentą, pritaikytą įvairiems poreikiams – nuo kompaktiškų iki didesnių sprendimų. Taip pat rasite gausų pastatomų pertvarų pasirinkimą, kurias galite derinti pagal dydį, spalvą ir dizainą, kad jos harmoningai įsilietų į jūsų biuro interjerą.
Akustinės lubų plokštės
Lubose montuojamos akustinės plokštės efektyviai mažina garso atspindžius ir padeda sukurti tylesnę, malonesnę darbo aplinką. Jie ne tik pagerina akustiką, bet ir prisideda prie estetiško interjero – tampa stilingu dizaino akcentu. Mūsų asortimente rasite įvairių sprendimų – nuo kampinių triukšmą slopinančių panelių iki elegantiškų pakabinamų akustinių plokščių, tinkamų skirtingiems poreikiams ir erdvėms.
Visos akustinės lubų plokštės
Visos akustinės lubų plokštės
Akustinės sienų plokštės
Sieniniai triukšmo slopintuvai padeda greitai ir lengvai sumažinti triukšmą bei sukurti malonią akustinę aplinką. Privalumas tas, kad galima laisvai derinti spalvas, stilių ir formą – tai leidžia suderinti funkcionalumą su estetika.
Visos akustinės sienų plokštės
Visos akustinės sienų plokštės
Poilsio zonų baldai
Minkšti baldai taip pat veiksmingai sugeria garsą, ypač žemų dažnių, kurie turi įtakos kalbos suvokimui. Sofos ir foteliai dėl savo tūrio sugeria didelį kiekį garso. Mūsų asortimente taip pat yra platus akustinių sofų pasirinkimas!
115.-€
Be PVM
Patarimas! Konsultavomės su akustikos specialistu, siekdami išsiaiškinti, kaip pagerinti garso aplinką mokyklose – daugelį šių sprendimų sėkmingai galima pritaikyti ir biuruose. Daugiau įžvalgų apie akustiką ir garso valdymą rasite mūsų straipsnyje!
Ar žinojote, kad triukšmo normos darbo aplinkoje gali skirtis, priklausomai nuo šalies teisinių reikalavimų? Lietuvoje darbo aplinkos triukšmo ribojimus reglamentuoja LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas:
Viršutinė ekspozicijos vertė: 85 dB(A) per aštuonių valandų darbo dieną.
Santrauka
Garso jautrumas – tai vis dažnesnis iššūkis, galintis neigiamai paveikti tiek darbo aplinką, tiek kiekvieno darbuotojo savijautą ir produktyvumą. Tačiau didinant supratimą bei taikant paprastus, praktiškus sprendimus, galima sukurti tylesnę, sveikesnę ir efektyvesnę darbo vietą visiems..
