Ergonomika – kas tai?
Ergonomika - holistinis požiūris
Ilgą laiką ergonomikos koncepcija buvo apibūdinama, kaip ryšys tarp žmogaus ir produkto. Tai ir dabar yra svarbus aspektas, kadangi funkcionalūs ir ergonomiški baldai bei kiti produktai paverčia mūsų kasdienį gyvenimą patogesniu.Tačiau ergonomika jau tapo sąvoka reiškiančia žymiai daugiau, nei tik tai. Dabar tai holistinis požiūris į darbo vietą bei erdvę – fizinės aplinkos planavimas ir pritaikymas individualiems poreikiams ir atliekamiems darbams.
Norite sėdėti ir mankštintis tuo pačiu metu?
Individualios savybės ir poreikiai - svarbiausia
Ergonomiška darbo vieta yra pritaikyta joje dirbantiems darbuotojams, o ne kažkam kitam. Mes jaučiamės gerai ir pasiekiame gerus darbo rezultatus, kada mūsų darbo vieta ir įrankiai atitinka mūsų individualius fizinius bei psichologinius poreikius.Be to, yra ypatingai svarbu atkreipti dėmesį į individualius skirtumus, tokius, kaip pavyzdžiui, fizinė jėga ir fiziniai duomenys, ar gebėjimo valdyti informaciją ypatumai. Turėdami omenyje šiuos aspektus, galėsite organizuoti darbus, parinkti įrankius ir įrengti maksimaliai ergonomiškas darbo erdves.
Kognityvinė ergonomika
Kognityvinė ergonomika dar yra vadinama informacine ergonomika. Paprastai tariant tai yra žmogaus ir technologijų sąveika. Darbo aplinkose naudojamos technologijos privalo būti pritaikytos žmogaus gebėjimui matyti, girdėti, suprasti, atsiminti ir priimti sprendimus. Kompiuterinė programa ar aplikacija, kuri netinka smegenų būdui įsisavinti infomaciją, ženkliai apsunkina kasdienius darbus ir išsunkia fiziškai. Darbo aplinka turi būti pritaikyta ne tik fiziniams darbuotojų poreikiams, tačiau ir jų smegenims.
Kėlimo ergonomika
Kėlimo ergonomika yra mokslas apie svorių kėlimo įtaką keliančiojo kūno organams. Judėjimas ir sunkumų kilnojimas yra naudingas mūsų kūnams, tačiau tik tais atvejais, kai kėlimo judesiai yra atliekami taisyklingai, o keliami svoriai būna ne per dideli. Neteisingi kėlimo judesiai bei per didelis keliamas svoris per daug apkrauna raumenis, kurie persitempia ir gali sukelti rimtas traumas. Siekiant išvengti tokių traumų, būtina įvaldyti svorių kėlimo techniką bei naudoti kėlimo įrangą ir įrankius, tokius, kaip kėlimo stalai arba mini krautuvai.
Be netinkamos kėlimo technikos, darbuotojų kūnams yra pavojingi ir kiti veiksniai - pasyvus sėdėjimas ir netaisyklinga darbo padėtis. Tam, kad būtų išvengta bereikalingos traumų rizikos, tereikia atlikti vos kelis darbo aplinkos patobulinimus. Verta įsigyti reguliuojamas biuro kėdes, reguliuojamo aukščio stalus ir darbuotojų kūnus apsaugančius, amortizuojančius stovimo darbo kilimus.
Koks reguliuojamo aukščio stalas tinka Jums?
Intensyvus darbas rankomis
Terminas intensyvus darbas rankomis nusako darbą, kuris yra daromas atliekant dažnus ir besikartojančius, fizinės jėgos reikalaujančius judesius rankomis. Jei tokie judesiai yra atliekami ilgą laiką, be pertraukos, ženkliai padidėja rankų, pečių bei kaklo traumų rizika. Kaip intensyvaus rankų darbo pavyzdžius galima paminėti darbą viešojo maitinimo įstaigos virtuvėje, pašto rūšiavimą, surinkimo darbus ar slaugą.
Garso ergonomika
Triukšmas - bet koks blaškantis arba erzinantis garsas. Triukšmo bet kokioje darbo aplinkoje privalo nebūti arba būti kaip įmanoma mažiau. Triukšmas negali viršyti 85 dB lygio, nuo šios ribos triukšmas tampa ne tik nemaloniu, blaškančiu ar erzinančiu, bet ir kenksmingu klausai bei sveikatai.
Maža to, didelis triukšmo lygis ir prasta akustika didina darbuotojų streso lygį ir streso sukeliamų negalavimų riziką. Darbo aplinkose, kuriose turi būti kalbama itin daug, prasta akustika gali sukelti balso problemas. Akustiniai interjero elementai, stalo ir pastatomos pertvaros leidžia sumažinti triukšmo lygį ir ženkliai pagerinti darbo aplinkos akustiką. Garso ergonomika yra labai svarbus faktorius kuriant bet kurios darbo erdvės interjerą. Skaitykite daugiau apie tai, kaip sukurti ir įrengti optimalią akustinę aplinką!
Šviesos ergonomika
Jei Jūsų darbo vietoje apšvietimas nėra optimalus, darbo dienos pabaigoje Jūs jausite didesnį nuovargį, galvos ir akių skausmus. Maža to, netinkamas apšvietimas bei blogas darbo objekto matomumas provokuoja darbuotojus sėdėti netaisyklingai. Išanalizuokite savo darbo aplinkos apšvietimą ir nuspręskite, ar jį reikia tobulinti. Sužinokite daugiau apie optimalų apšvietimą ir jo naudą darbuotojams.
Judėjimo svarba
Daugelis iš mūsų žinome, kad pasyvus sėdėjimas ilgą laiką - kenksmingas sveikatai. Be kitų neigiamų veiksnių, pasyvus sėdėjimas padidina kaklo ir nugaros traumų riziką, blogina dėguonies įsisavinimą ir didina tikimybę susirgti. Tyrimais įrodyta, kad fizinis aktyvumas gerina tiek fizinę, tiek psichinę žmogaus sveikatą, gebėjimą išmokti, gerina dėmesio koncentraciją bei miego kokybę. Nepamirškite daryti reguliarų pertraukų ir mankštintis!
Koks aktyvaus sėdėjimo baldas tinka Jums?
Apibendrinimas
Šiame straipsnyje aprašoma ergonomikos koncepcijos reikšmė. Ergonomika, tai ne tik taisyklinga darbo padėtis ir ergonominių priedų naudojimas, tai ir tinkamas darbo erdvių palanavimas bei gebėjimas pritaikyti darbo aplinkas individualiems poreikiams bei darbo užduotims. Gera ergonomika reikalauja holistinio požiūrio į kėlimo ergonomiką, garso ergonomiką, šviesos ergonomiką, kognityvinę ergonomiką, judėjimo ir aktyvumo svarbą.
